- vienbalsis
- 2 vienbal̃sis, -ė adj. (2) DŽ, KŽ, víenbalsis (1); D.Pošk, S.Dauk, M
1. vieno balso atliekamas, vienam balsui skirtas: Kad vienas dainuoja, bus víenbalsė daina J.
2. kelių balsų atliekamas išgaunant vienodo aukščio garsų sąskambį, unisoninis: Kažkur čia pat vyksta pamaldos, girdėti vargonų muzika, vienbalsis giedojimas J.Gruš. Sentikiai išlaikė tradicinę vienbalsio giedojimo formą LTEII58. Vienbalsis kūrinys baigiamas melodine kadencija, daugiabalsis – harmonine rš.
3. LEXXXIII538 vieningai, sutartinai daromas, sutariamas: Vienbal̃sis nutarimas NdŽ. Niekam nevalia aiškinti Šv. Rašto priešingai vienbalsiam šv. tėvų aiškinimui brš. Toksai yra jų vienbalsis šaukimas, o tai išgirdus širdis kūne pradeda verkti Apž1891,2(V.Piet).
vienbal̃siai adv. NdŽ, DŽ1; L, Rtr, víenbalsiai DŽ, NdŽ: Redaktoriumi vienbalsiai išrinktas prof. Krėvė-Mickevičius LKXVII245. Visi ūkininkai vienbalsiai atsisakė TS1899,5.
Dictionary of the Lithuanian Language.